Info

KAIP IŠVENGTI SNIEGO IR LEDO SANKAUPŲ ANT STOGO?

Sniego ir ledo sankaupos ant stogų yra labai įprastas reiškinys snieguotose vietose, taip pat ir Lietuvoje. Jos yra vienas didžiausių namų priešų, tačiau sniego sankaupas galima ir sumažinti ir netgi pašalinti tinkamai užsandarinant ir vėdinant namą. Kaip išspręsti šią problemą?

Sniego sankaupos yra ne tik sniegas, bet ir maži ledo gabaliukai, kurie kaupiasi išilgai stogo ir jo pakraščiuose. Kol jie sušalę, didelio pavojaus nekelia, bet šiltesnėmis žiemos dienomis paviršinis sniegas tirpsta ir kaupiasi už žemiau esančio ledo sluoksnio, kol galiausiai smelkiasi link čerpių.

Toks ledo ir sniego vanduo gali prasismelkti pro stogą net pusantro metro ir daugiau. Ir tuomet vandens lašai pradeda lašėti per stogą. Tokios problemos ženklus pirmiausiai galite pastebėti, jei atsirado rūdžių dėmių ar gipso tvirtinimo detalių ar atsilupusių dažų sluoksnių prie langų ar durų.

Sniego ir ledo sankaupos bei varvekliai susiformuoja, kai tirpsta sniegas ir leidžiasi žemyn nuo stogo ir užšąla netoli krašto. Taip nutinka tuomet, kai jūsų namo stogo temperatūra yra aukščiau už 0 laipsnių pagal Celsijų.

Daugelyje namų šiluma išeina per lubas į palėpę ir šildo medieną bei čerpes tiesiai virš stogo. Netgi jei lauke temperatūra yra žemiau nulio, sniegas tirpsta tose vietose, kur stogas šildo labiausiai. Kai sniegas tirpsta, jo vanduo nuteka žemiau, kur jau stogas nebėra toks šildomas, ir tuomet sniego vanduo užšąla į ledą.

Užkirsti kelią sniego ir ledo sankaupoms, svarbiausia, yra tiesiog savo palėpę ir stogą laikyti vėsiai. Po šlapdribos ant šalto stogo atsiras neplonas sluoksnis sniego. O kuo šiltesnis stogas, tuo greičiau pamatysite, kuriose vietose sniegas tirpsta labiausiai.

Kaip išvengti sniego ir ledo sankaupų?

1. Užsandarinkite palėpę. Daugelyje namų viena trečioji dalis šilumos išeina per lubas į palėpę. Taip nutinka tuomet, kai oro nutekėjimas atsiranda lubų tarpeliuose, gipso spragose, įtrūkimuose prie šviestuvų, vandentiekio vamzdžiuose ir panašiai. Ir tokius oro nutekėjimus yra labai sunku sustabdyti. Jūs turėtumėte labai atidžiai apžiūrėti palėpę ir galimas nesandarias vietas užpurkšti statybinėmis putomis. Tokį darbą atlikite tik tuomet, kai lauke jau vėsu, nes vasaros metu, galite apsinuodyti. Būtinai užsimaukite respiratorių, marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kad išvengtumėte odos sudirginimo. Sustabžius oro nutekėjimą, sumažinsite sniego ir ledo kaupimąsi ir taip sumažinsite energijos suvartojimą bei šildymo bei oro kondicionavimo sąskaitas.

2. Išmatuokite palėpės sandarumo lygį. Statybos standartiniuose aprašymuose palėpei izoliuoti reikia maždaug nuo 30 iki 35 centimetrų stiklo pluošto arba celiuliozės. Jei jūsų stogo apšiltinimo sluosksnis neviršija daugiau nei 20 centimetrų, reiktų pridėti daugiau, ypač jei anksčiau teko susidurti su sniego ir ledo sankaupomis.

3. Jei visgi jau susidūrėte su sniego ir ledo sankaupų ant stogo problema, rekomenduotina pasisamdyti stogų dengimo kompaniją, kuri siūlo sniego nuvalymo paslaugas. Dažnai į tokių kompanijų paslaugas įeina garinis stogo valymas su aukšto slėgiu plovimu naudojant karštą vandenį. Toks metodas tirpdo ledą nepažeidžiant stogo dangos.

                                              Mano namai

Šiferinių stogų savininkai neskuba prašyti paramos

ELTA ir lrytas.lt inf. 2012-01-30 08:50

Pažadėjus teikti paramą baisiam palikimui – šiferiniams stogams – likviduoti, gyventojai strimgalviais nepuola tos paramos prašyti.

Europos Sąjunga tam, kad siaubingą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai turintis šiferis būtų sunaikintas, o jį pakeistų šiuolaikiška stogų danga, skyrė net 60 mln. litų.

Nors paraiškas jau galima teikti, kol kas žmonės tik domisi Už savas lėšas reikės pirkti ir medžiagas, ir darbo jėgą. Ir tik tada, pateikus visas sąskaitas, dalis išlaidų bus kompensuojama. Maksimali kompensuojama suma – 10 tūkst. litų, arba ne daugiau kaip 50 proc. medžiagų vertės, rašo „Vakaro žinios“.

Nors jau priimamos paraiškos paramai gauti, centrinėse valstybinėse institucijose iki šiol niekas negali pasakyti, kiek iš viso Lietuvoje yra asbestinių stogų.

Nacionalinė mokėjimų agentūros atstovė Aistė Mileikaitė informavo, kad tokių duomenų agentūra neturi ir nukreipė į programą kuruojančią Aplinkos ministeriją. Čia paaiškėjo, kad tokią informaciją yra surinkusi ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

„Duomenys nėra apibendrinti ir susisteminti, nes duomenų bazei trūksta finansavimo, todėl nieko negaliu pasakyti“, – paaiškino agentūros Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas Mantas Vaškevičius.

KAIP ATNAUJANTI SENĄ ASBESTO STOGĄ

Seno asbesto stogo atnaujinimą geriausia patikėti specialistams. Turi būti nuimta visa senoji asbestinė stogo danga.

 

Pravartu žinoti svarbiausias taisykles, kad ateityje stogas nekeltų rūpesčių. Todėl:

– patikrinkite senąjį asbesto stogą laikančių konstrukcijų būklę;
– patikrinkite seno stogo konstrukcijos įstrižinius matmenis;
– jei reikia, atlikite visus reikalingus remonto darbus;
– išsirinkite stogo dangą.

Tolimesni žingsniai keičiant seną asbesto stogo dangą nauja danga yra šie:

1. Nuimkite senąją asbesto stogo dangą.
2. Nuimkite senuosius grebėstus( tam tikrais atvejais galima palikti, jeigu ant viršaus sukamas brusas)
3. Sumontuokite stogo plėvelę (jeigu jos nėra).
4. Išilgai gegnių, atitinkamose vietose, pritvirtinkite medinius tašus
5. Sumontuokite naujus grebėstus, tam tikru atstumu, kuris tinkamas naujos stogo dangos tvirtinimui.
6. Pritvirtinkite naująją stogo dangą.
7. Pritvirtinkite ir sumontuokite visus reikalingus stogo priedus (lankstinius, lietaus vandens nuvedimo sistemą, stogo saugos elementus, įvadus ir t. t.).

MEDIENA STOGUI

Mediena stogui turi išdžiūti iki apšiltinant stogą. Priešingu atveju, sudėjus apšiltinimo medžiagas ir necirkuliuojant orui, įsiveisia pūvinys.
Mediena stogui turi būti nedelsiant montuojama į konstrukciją. Lėtai atliekant darbus (ypatingai vasarą, kai stipraiai kaitina saulė ir mediena labai greitai džiūsta) nesutvirtinta mediena gali išsiraityti ir bus nebetinkama naudojimui.

KAIP APŠILTINTI STOGĄ

1. Akmens vatos gaminiai pjaustomi specialiu peiliu arba pjūklu.

2. Statybos proceso metu šilumos izoliacijos sluoksnis turi būti apsaugotas nuo atmosferinių kritulių bei mechaninių pažeidimų – iki bus sumontuotas apsauginis konstrukcinis sluoksnis.

3. Akmens vatos plokštės:
a. turi glaudžiai priglusti prie šiltinamos atitvaros paviršiaus;
b. turi glaustis viena prie kitos taip, kad nebūtų plyšių tarp jų – jei atsiranda plyšiai, juos būtina užkamšyti akmens vatos pluoštu;
c. akmens vatos plokštės turi būti klojamos perslenkant jas viena kitos atžvilgiu taip, kad nesusidarytų keturių kampų sandūros;
d. apsaugos nuo vėjo plokštės iš akmens vatos turi perdengti universalių plokščių siūles ir glaudžiai priglusti prie jų.

4. Įrengiant šilumos izoliaciją iš kelių sluoksnių, antrojo sluoksnio gaminiai turi perdengti po jais esančių gaminių siūles.

5. Įrengiant šilumos izoliaciją karkasinėse konstrukcijose, universalių akmens vatos plokščių plotis turi būti 1,5–2% didesnis, nei atstumas tarp karkaso elementų.

VISKAS APIE ŠLAITINIUS STOGUS

KAMINO AUKŠTIS VIRŠ ŠLAITINIO STOGO


Kaminas virš stogo turi iškilti tiek, kad susidarytų gera trauka ir nekiltų gaisro pavojaus. Jei kaminas nuo kraigo nutolęs iki 1,5 m, tai kaminas virš kraigo turi iškilti ne mažiau kaip 0,8 m. Jei kaminas nutolęs nuo 1,5 iki 3 m, tai kamino aukštis turi būti ne žemesnis kaip stogo kraigo aukštis. Jei kaminas nuo kraigo bus nutolęs daugiau kaip 3 m, tuomet brėžiame įsivaizduojamą 10o žemyn pasvirusią liniją, kuri susikirtime su kamino ašimi ir nustato kamino aukštį. Geriausią trauką garantuoja anga, išeinanti virš stogo kraigo.

Racionalus namas: kodėl Lietuvai būdingi šlaitiniai stogai?

Gražus stogas – bene svarbiausias namo papuošalas. Tačiau norintys statyti namą svarbu suprasti, kad ne vien tik grožiui tarnauja stogai. Jo iškyšuliai, pagražinimai apsaugo ir nuo įvairių atmosferos veiksnių.

Tiesa, kaip rodo tyrimai, drėgmė, susidaranti dėl įkypai krentančio lietaus, sienos irimui įtakos neturi, tačiau ten, kur siena gauna papildomos drėgmės, neišvengiamai irsta. Deja, tai dažnai pamirštama ir visai be reikalo stengiamasi „supaprastinti“ namo fasadą.

Lietuvai nuo seno būdingi šlaitiniai stogai. Taip yra ne vien todėl, kad plokšti stogai yra ne tokie gražūs. Lietuva yra lietingoje Europos žemyno dalyje, todėl jau senolių patirtis įrodė, kad Lietuvos sąlygomis tinkamiausi namai šlaitiniais stogais.

Plokšti stogai yra gana nepatogūs eksploatuoti, nes nuo jų sudėtingiau nuvesti vandenį, sunku izoliuoti nuo vandens poveikio parapetus, ypač jų susikirtimo su stogo danga vietose. Dėl to pradeda byrėti tinkas, o netrukus – ir namo sienos.

.

Vietą, kurioje prakiuro stogas surasti sunku. Kartais, beieškant pažeistos vietos, tenka nuplėšti nemažus stogo dangos lopus.

Šlaitinis namo stogas, pirmiausia naudingas tuo, kad suformuoja naują erdvę – pastogę, kuri tinkamai įrengta, gali tarnauti kaip pagalbinė patalpa. Tačiau mažai kas įvertina, kad pastogė – tai kartu ir papildoma namo apšiltinimo priemonė, nes šilumos nuostoliai per patalpų sienas ar lubas, besiribojančius su nešildomomis pastogėmis mažesni apie 10 proc. nei per lauko sienas.

Kartu vertėtų pasvarstyti ir apie stogo dangai naudojamas medžiagas.

Tiesa, daugeliu atveju dabar naudojamos skardinės ar iš lengvų medžiagų pagamintos čerpės. Tačiau prisiminkime, kokie gražūs, ekologiški ir ilgaamžiai molio čerpių stogai. Ir temperatūros rėžimo požiūriu jie priimtini. Vertėtų prisiminti ir šiltus, sveikus gyventi senovinius šiaudinius: juk dabar pakankamai medžiagų, kuriomis apdoroti jie tampa beveik nedegūs.

Projektuojant namą ne visada įvertinamos ir jo aerodinaminės savybės, ne visada atsižvelgiama į tai, kad dėl namų su plokščiais stogais stačiakampių formų gali atsirasti daugybė vėjo sūkurių, kurie padidina šilumos nuostolius. Tuo tarpu aptakios formos – padeda jų išvengti. Todėl lietuviai nuo senų senovės statydavo namus ne tik šlaitiniais stogais, bet dar jų galus – frontonus – nusklembdavo.

Beje, kai kuriuose Lietuvos kaimuose dar galima rasti tokių senovinių namų. Reikia pastebėti, kad seniesiems namams būdingi toli užleisti karnizai. Net ir frontonai dažniausiai būdavo papuošti karnizais.

Pasirodo, šie papuošimai taip pat ne tik dėl grožio įrengti: kiekvienas jų sulaiko ir nukreipia į šalį atmosferos kritulius, taip apsaugodamas sienas nuo įmirkimo ir irimo. Tai rodo, kad protėviai mokėjo įvertinti mūsų klimato faktorius, atsižvelgdavo į visas aplinkybes. Tik mes tai prisimename ne visuomet.

Taigi, neskubėkime peikti medžiagų ar statybininkų darbo kokybės, pamatę irstančias sienas, o pažvelkime, kaip namas suprojektuotas. Visų pirma, kokio aukščio bebūtų namas, įrengiant stogą būtina numatyti bent 80-100 cm nuo sienos atsikišusius karnizus. Jie apsaugo sienas ne tik nuo įmirkimo, bet ir nuo vėjo gūsių.

Tokiais pat karnizais galima papuošti ir galines sienas pirmo aukšto perdengimo lygyje. Tyrimais nustatyta, kad net nedidelis, nors 40-50 cm nuo sienos atsikišęs karnizas apsaugo nuo įmirkimo apie trečdalį vieno aukšto sienos.

Reikia pažymėti, kad ne vien grožiui tarnauja toliau nuo sienos atsikišusi palangių skarda ar kita jų apdaila. Tai apsaugo nuo atmosferos kritulių žemiau lango esančią pastato sienos dalį, kuri yra labai jautri ir reikalauja ypatingo dėmesio.

Kaip žinome, paprastai po langais talpinami centrinio šildymo radiatoriai ir dėl to čia vyksta didžiausi temperatūros svyravimai, turintys nemažą įtaką sienų mūro irimui.

Visada verta bent apskardinti kitas išsikišusias mūrines namo dalis – piliastrus, karnizus ar dekoratyvius architektūros elementus. Tai įrodo pokario metais Lietuvos kaime iškilę „šedevrai”, kurių karnizai, tariamo taupumo sumetimais, vos ne vos atsikišę nuo sienos, frontonai – visiškai neapsaugoti nuo kritulių. Net ir palangės ne visur apskardintos.

Paskaičiuokime, kiek lietaus vandens sugeria sienos, kurios dažniausiai buvo silikatinių plytų mūro ir kiek energijos po to sunaudojama joms išdžiovinti. Dar blogiau su palengvinto mūro sienomis. Įmirkus sienoms iš išorės, sušlampa ir jų viduje esanti termoizoliacija, kuri šlapia tampa neefektyvi. Tuomet ne tik padidėja tiesioginiai šilumos nuostoliai, bet dar reikia eikvoti papildomą energiją joms išdžiovinti.

Kaip matome, nuo stogo formos nemažai priklauso ir šilumos nuostoliai.

Taigi tinkamos namo stogo formos parinkimas ne tik pagerina namo vidaus mikroklimatą, bet ir padeda taupyti kurą, kurio deginimas, beje, teršia aplinką.

Projektuodami namą, nevenkime stogų stogelių ir kiekvieną namo peraukštėjimą, jo priestatus bei priestatėlius papuoškime kuo didesniais stogeliais, įrenkime kuo ilgesnius karnizus.

 

Kokie būna šlaitiniai stogai

Stogų projektavimui yra sukurtas atskiras Statybos Techninis Reglamentas. Jame vienas iš esminių
dalykų yra tai, kad visi stogai yra suskirstyti į dvi grupes: plokščius ir šlaitinius stogus. Kur yra riba
tarp plokščių ir šlaitinių stogų. Reglamente yra įrašyta, kad plokščiaisiais mes vadiname (arba
priskiriame prie plokščiųjų) tokius stogus, kurių nuolydis neviršija 7°. a)Iki 7° mes tuos stogus sąlyginai
vadiname plokščiaisiais, o jei šlaito nuolydis virš 7° mes jį priskiriame prie šlaitinių stogų. Plokščiųjų
ir šlaitinių stogų konstrukcijos taip pat skiriasi.
Be to absoliučiai plokščių stogų, netgi eksploatuojamų (terasos, stogai parkingai) nėra. Taip yra
dėl klimatinių sąlygų, juk mažai kur pasaulyje nelyja, o Lietuvoje dar ir sninga. Todėl jau pačioje
konstrukcijoje yra sudaromi minimalūs nuolydžiai tam, kad organizuotai nuvesti vandenį nuo stogo,
kad nesusidarytų ant stogo “baseinai”, kad nestovėtų vanduo ar tirpstantis sniegas. Ši sniego apkrova
mūsų sąlygomis šąla ir vėl atšyla, ir gadina stogo viršutinę izoliacinę dangą. Vadinasi, absoliučiai
plokščių stogų nedarome, net STR yra parašyta, kad norint suprojektuoti stogą, kurio nuolydis yra
mažiau nei 1,4°, reikia tokį norą pagrįsti. Pagrįsti reikia dėl ką tik minėtų dalykų.
Stogų klasifikacija pagaljų geometriją (5.1 pav.):a) plokščias stogas, bet nedidelis nuolydis yra;
b) šlaitinis, o tiksliau –vienšlaitis (matome vientisą plokštumą, turinčią nuolydį tik į vieną pusę);
c) dvišlaitis stogas. Šiuo atveju jis yra simetrinis, bet gali būti ir asimetriškas. Ten kur šlaitai viršuje
susijungia, gauname stogo kraigą (šlaitų susikirtimo vieta yra stogo kraigas). O apačioje yra atbraila,
pereinanti į karnizą; d) stogas su valmiais; e) dvišlaitis su pusvalmėmis. Nukirpta ne visa plokštuma, o tik nedidelė jos
dalis. 5.1 pav. f) keturšlaitis stogas konusinis (piramidinis), panašus į dvišlaitį, bet dar dvi prisideda plokštumos į
kitas puses;
g) daugiašlaitis stogas. Tokių stogų gali būti labai įvairių. Kas yra būdinga tokiam stogui. Jei
dvišlaičio stogo atveju plokštumos yra vientisos, tai daugiašlaičio stogo atveju yra lūžiai, keičiasi
posvirio kampas. Lūžta stogo plokštuma, atsiranda briaunos ir todėl turime vieną šlaitą vieno posvirio,
o kitą šlaitą – kito posvirio. Tas pats yra ir kitose plokštumose. Ir todėl tokį stogą mes vadiname
daugiašlaičiu;
h) taip pat daugiašlaitis, bet šis yra ypatingas – pjūklinis stogas. Kas yra būdinga pjūkliniams
stogams: gali būti su skaidriom ir aklinomis plokštumomis. plokštumų posviriai ir pačios plokštumos
gali skirtis ir būti vienodos. Bet pjūklinio stogo atveju, svarbiausia, kad viena plokštuma yra gana stati
(60°) ir ta plokštuma yra skaidri, o kita yra gerokai didesnė ir lėkštesnė.

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas